Druskos kelias
2016-04-19DRUSKININKAI – DRUSKOS MIESTAS
Druskininkų miesto vardo kilmė yra lietuviška, iš žodžio „druska”. „Druskininkas” – žmogus, užsiimantis su druska susijusia veikla. Taip iš gilios senovės mums ateina žinia apie druskingas šio krašto versmes.
DRUSKOS KELIAS
Atrodo, kad Druskininkuose retai matome druską. Tačiau tai tik pirmas įspūdis. Ar žinote, kad, būdami šiame mieste, vaikštote ant požeminių druskos klodų, kvėpuojate druskos prisotintu oru? Naudodamiesi Druskininkų gydomosiomis paslaugomis, geriate druską ir prausiatės ja… Bet ne visi žino, kad druskininkiečiai rado ir netradicinių druskos panaudojimo būdų. Pavyzdžiui, – interjero puošybai…
Sudarėme maršrutą po kurorto vietas, kuriose galite geriausiai susipažinti su šiuo Druskininkų turtu – DRUSKA.
1. „Grožio” šaltinis – sūriausias ir giliausias Druskininkų mineralinio vandens gręžinys. Jo gylis siekia virš 300 metrų, druskingumas – apie 52 – 56 druskos g/l.
Visi Druskininkų šaltiniai natūraliai veržiasi į paviršių. Įrengus fontaną „Grožio” šaltinio vietoje, vanduo trykšteltų 12 metrų į viršų. Tačiau atviri fontanai išeikvotų pernelyg daug gydomojo vandens, todėl vanduo paskirstomas sveikatinimo įstaigoms, ir panaudojamas Druskininkų svečių sveikatos stiprinimui.
„Grožio” šaltinio vanduo nėra skirtas gėrimui. Jis naudojamas vonioms – vienas arba su kitais komponentais. Šiuo vandeniu galima praustis, skalauti skaudamą gerklę: „Grožio” vanduo veikia kaip efektyvi priešuždegiminė priemonė. Nepatariama ilgai laikyti pasisemto mineralinio vandens. www.gydykla.lt
2. Miesto muziejus gali pasiūlyti Jums druskos miestui būdingą ekspoziciją: mineralinio vandens gėrimo tradicijų Druskininkuose parodą. Mineralinio vandens gėrimo metodika buvo pabrėžiama visais laikais. Svarbus šios tradicijos atributas – mineralinio vandens gertuvė. Įvairių laikų gertuvės yra pristatomos muziejaus sraigtinės laiptinės aikštelėje.
Gerti mineralinį vandenį ne iš paprasto puodelio, o iš specialiai tam skirtos gertuvės yra viena seniausių kurortinių tradicijų. Įtakos turi ir unikali gertuvių forma: gerti per vamzdelį, sujungtą su puodeliu, yra praktiška ir naudinga, kadangi mineralinį vandenį reikia gerti lėtai. Be to, jeigu mineralinio vandens sudėtyje yra geležies, tai apsaugo dantų emalį nuo spalvos pokyčių. Taigi, specialus indas padeda įgyvendinti medikų rekomendacijas. www.druskininkumuziejus.lt
3. Kas antrą vasarą Druskininkų pramogų aikštėje vyksta neįprastas renginys: meno bienalė „Druskos metamorfozės”. Improvizuotose dirbtuvėse Lietuvos ir kaimyninių šalių menininkai dirba su netradicine medžiaga – druska. Dirbtuvės ir jose vykstantis kūrybinis procesas yra atviras visiems smalsuoliams. Renginio metu galima įsigyti čia sukurtų suvenyrų.
Paskutinę bienalės dieną vyksta uždarymas su meninėmis akcijomis, veikia sukurtų darbų paroda. Druskos tematika yra organizuojami performansai, pavyzdžiui, „Druskos žygis” kurorto gatvėmis, „Druskos galiūnų” varžybos ir kt.
Plenerų metu sukurti darbai eksponuojami Druskininkų kultūros centro hole. www.druskos.lt
4. „Sūriausia” Druskininkų vieta šiuo metu yra Ratnyčioje, už kelių kilometrų nuo Druskininkų. Skulptoriaus Tauro Česnulevičiaus sodyboje galima ne tik pamatyti autorinių druskos darbų, bet ir patiems išbandyti šį amatą. Ištisus metus menininko šeima priima vaikų ir suaugusiųjų grupes į edukacines popietes „Sūri pamoka”.
Pamokos metu visi norintys gali pasigaminti suvenyrą iš druskos: ypatingame druskos ir miltų mišinyje išspausti plaštaką ar pėdą, nulipdyti ornamentą ir čia pat savo meno kūrinį „iškepti” krosnyje.Kita užsiėmimo dalis vyksta druskos dirbtuvėse – čia įrankių ir meistro patarimų pagalba dirbama su druskos kristalais.
Rekomenduojame kaip vieną geriausių būdų pažinti sūrią Druskininkų krašto dvasią. www.druskosstudija.lt
KITOS NAUJIENOS
„Laimės Žiburys“ – Jono Biliūno kapas ir paminklas
2016-09-06Ši kalva senųjų anykštėnų vadinta smėliakalniais, Anykščių „sachara”, nes buvusi plika, pustoma vėjo, be medžių. Šį kalną vienas ar su svečiais dažnai lankydavęs rašytojas Antanas Žukauskas – Vienuolis, grožėdavęsis plačiai atsiveriančiomis Anykščių apylinkėmis. Jis čia vėliau parinkęs vietą Jono Biliūno kapui. Jonas Biliūnas gimė 1879 m. Niūronių km., netoli Anykščių, mirė 1907m. Zakopanės miestelyje, Tatrų […]
Skaityti ›Galutiniai Anykščių etapo rezultatai
2018-09-28Skelbiame galutinius VW MTB dviračių maratonų taurės 2018 metų finalinio etapo rezultatus!
Skaityti ›