NAUJIENOS

Autoturizmo maršrutai

Visų maršrutų pradžia – Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras, Gardino g. 3. Vykstama pietų kryptimi (į dešinę), Gardino – Veisiejų gatvių sankryžos link.

1. Druskininkai – Raigardo slėnis – Švendubrė. Maršruto ilgis: apie 10 km.

Vykstame Gardino gatve iki sankryžos, kur pasukę į dešinę važiuojame pagrindiniu keliu 7 km. iki Švendubrės kaimo.

Švendubrė – senas gatvinis kaimas, architektūrinis paminklas, suformuotas Valakų reformos metu (XVI a., dokumentuose kaimas minimas jau 1620 m.). Kaimas turi vieną pagrindinę gatvę, palei kurią iš abiejų pusių išdėstytos sodybos. Įvažiuojant į kaimą, kairėje kelio pusėje atsiveria vaizdas į Raigardo slėnį.

Raigardo slėnis – didžiausias Lietuvoje kraštovaizdžio draustinis (1095 ha), suformuotas prieš 5000 m. didėjant ir stumiantis į dešinę Nemuno upės vingiui. Sakoma, kad čia labai seniai stovėjęs didelis miestas, vėliau prarytas žemės. Tai pamėgta dailininko M. K. Čiurlionio vieta, kurią jis įamžino triptike „Raigardas”. Slėnio atodangą galima pamatyti ir sustojus apžvalgos aikštelėje kelyje Druskininkai – Gardinas prieš Raigardo pasienio postą (tik individualiems turistams).

Pravažiavę kaimą pagrindine gatve rasite Velnio akmenį.

Velnio akmuo – geologinis gamtos paminklas, kurio atsiradimo legendas vaizduoja šalia akmens esančios medžio skulptūros: „Varpininkas”, „Raigardo legenda”, „Piemenaitė”.

Legendas apie Švendubrę, Raigardą ir Velnio akmenį rasite:
www.druskininkumuziejus.lt/lt/diic/druskininku-legendos/

2. Druskininkai – Latežeris. Maršruto ilgis: apie 13 km.

Vykstame Gardino gatve iki sankryžos, pasukame į kairę (Veisiejų g.) ir važiuojame iki Statoil degalinės , kur sukame į dešinę (kelias A4, Druskininkai – Vilnius). Važiuojame 1 km. iki ženklo „Girios aidas”.

Miško muziejus „Girios aidas”. Originalios architektūros namelyje bei jį supančiame miške eksponuojami meniniai medžio drožybos, kalvystės, keramikos, gintaro darbai, retos Lietuvos medžių rūšys, skamba miško paukščių balsai.

Važiuojame toliau dar 1 km. iki posūkio į dešinę, kur aplankome Ratnyčios kaimą.

Ratnyčia – XIX a. viduryje buvo stambus parapijos centras su karčiamomis ir bažnyčia. Pasak legendos kaimo pavadinimas kilo nuo užrašo „RATNYČIA” ant ratų dirbėjo kiemo vartų. Važiuodami pagrindine gatve privažiuojame Ratnyčios bažnyčią. Prie bažnyčios šventoriaus esančiose senose kapinėse palaidotas A.Mickevičiaus bendražygis J. Čečiota.

Nuo Ratnyčios bažnyčios pasukę į kairę, o privažiavę Latežerio gatvę – į dešinę, kertame Kauno pl. (kelias A4, Vilnius – Gardinas) ir važiuojame Latežerio kryptimi iki rodyklės „Drožinių ekspozicija”.

Nuo Ratnyčios bažnyčios pasukę į dešinę Saulėtekio gatve privažiuosite Druskos studiją.

A.Česnulio skulptūrų ir poilsio parką pasiekiame pavažiavus žvyrkeliu porą kilometrų. Drožinių ekspozicija, išdėstyta sodyboje prie Ratnyčėlės upelio bei autoriaus sukurtame vėjo malūne, atspindi lietuvių liaudies meno tradicijas.

Iš A.Česnulio sodybos važiuojame pro Naujasodės kaimą, sukame į kairę link pagrindinio kelio, o jį pasiekę sukame į dešinę Latežerio kryptimi.

Latežeris – tai senas dzūkų kaimas, per kurį teka Ratnyčios upė. Pakely išsirikiavusios medinės skulptūros („Latežeris ir Ratnyčėlė”, „Žvejys”, „Medkirtys”, „Potvynis”, „Ratnyčėlė”) „seka” legendas apie 1841 m. didįjį Ratnyčios upės potvynį.

3. Druskininkai – Liškiava. Maršruto ilgis: apie 10 km.
Vykstame Lazdijų kryptimi, už tilto per Nemuno upę sukame į dešinę Liškiavos link.

Liškiava – kaimas, įsikūręs XV a. Liškiavos piliakalnio viršūnėje. Išlikusi pradėtos, bet po Žalgirio mūšio nebaigtos statyti pilies bokšto dalis. Alkakalnio, dar vadinamo „Bažnyčios kalnu” papėdėje stūkso mitologinis akmuo su „Jaučio pėda”. XVII a. pabaigos sakralinis ansamblis, kurį sudaro buvęs Domininkonų vienuolynas, bažnyčia su jos rūsiuose esančiu muziejumi ir ūkinis pastatas.

4. Druskininkai- Merkinė – Marcinkonys – Latežeris – Druskininkai. Maršruto ilgis: apie 60 km.

Vykstame 8 km. Vilniaus kryptimi (kelias A4, Druskininkai – Vilnius) iki Grūto kaimo, kur įsikūręs sovietinių skulptūrų muziejus „Grūto parkas”.

Tęsiame kelionę iki nuorodos į Žiogelius, įvažiuojame į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją.

Dzūkijos nacionalinis parkas – didžiausia Lietuvos saugoma teritorija (55900 ha), gamtiniu ir kultūriniu požiūriu turtingiausia Dainavos krašto dalis. Nacionaliniame parke galima susipažinti su Dzūkijos gamtos vertybėmis, šilinių, panemunių ir gruntinių dzūkų buitimi, tradicijomis ir papročiais

Žiogelių kaimas – kupetinis sielininkų kaimas. Tai etnokultūrinis draustinis, kuriame galima pamatyti, kaip anksčiau gyveno panemunių dzūkai.

Važiuojant toliau A4 keliu privažiuojame Merkinės sankryžą, kurioje sukame į kairę.

Merkinė – vienas seniausių Lietuvos miestų (XIII a.), įsikūręs Nemuno ir Merkio upių santakoje. Tai senoji Dzūkijos sostinė, garsi kryžiuočių kronikose minima medine pilimi, iki šių dienų išlikusiomis juodosios keramikos degimo tradicijomis. Daugiau informacijos gausite apsilankę Merkinės lankytojų centre (Vilniaus g. 2, Merkinė, tel. 8 310 57 245).

Grįžtame į Merkinės sankryžą ir sukame link Druskininkų. Pervažiavę tiltą per Merkio upę sukame į kairę link Marcinkonių.

Marcinkonys – didžiausias Lietuvos kaimas su senovinėmis pirkiomis, svirnais ir kluonais, su gyvąja etnokultūra. Marcinkonių etnografiniame muziejuje sužinosite šio krašto istoriją ir papročius. Daugiau informacijos rasite Marcinkonių lankytojų centre (Miškininkų g. 61, Marcinkonys, tel. 8 310 44466).

Iš Marcinkonių važiuojame Margionių, vėliau Latežerio kryptimi.

Aplankome Latežerio kaimą.

Iš Latežerio važiuojant Druskininkų kryptimi (rodyklė „Drožinių ekspozicija”) užsukame į A. Česnulio skulptūrų ir poilsio parką.